BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nesugalvoju pavadinimo

Hey hey hey.

Šį kartą įrašas bus kitoks. Bent jau planuoju, kad jis bus kitoks. Deja patirtis man sako, kad gyvenimas mėgsta pasišaipyti iš planų. Na žiūrėsim kaip čia gausis.
O įrašas skirsis tuo, kad nesiekiu juo ko nors prajuokint, o tiesiog parašyti kokios mintys sukaliojasi galvoje. Esu linkęs tokius dalykus pasilikti sau, bet šiandien mane apėmęs kažkoks rimtumas, tad pamaniau - kodėl gi nepasinaudojus proga?

Visų pirma keletas minčių apie blogas.lt. Po didžiųjų permainų pasikeitė ne tik dizainas ir valdymo sistema, bet ir patys žmonės. Kažkur dingo man labai patikę bloger‘iai, kurių, būdamas kvailys, neįsimečiau į RSS. Galbūt jie vis dar rašo, tačiau niekur jų nerandu. Gerai tai, kad ryškiai sumažėjo „įmesiu gražią nuotrauką iš deviantart‘o, parašysiu mėgstamos dainos žodžius ir bus jėga” tipo įrašų. Blogai tai, kad priviso daug erm… bukų įrašų. Taip, taip - sumaišyk paauglius su atostogomis ir vasara, ir tik laikykis. Nesuprantu daugumos paauglių, ir kadangi esu vienas iš jų - nesuprantu ir savęs. Tiesiog nemanau, kad prisigėrimas ar „pasilaižymas” (juk šiais laikais niekas nebesibučiuoja) yra tokie didūs žygdarbiai, kuriuos verta skelbti. Taip pat atsirado kažkokia keista tendencija tarp panelių vaidinti „kietas”. Tas kietumas suprantamas labai primityviai. „Bernus keičiu, kaip batus” ar situacijos skirtos kažką pažeminti, mat tas asmuo „nevertas mano dėmesio”. Naudojami žodžiai, kurie, autorių manymu, provokuoja, tačiau galutinis rezultatas - kažkoks nevykęs pokštas. Ironija ta, kad autoriai dažnai net nesupranta ką tie žodžiai reiškia. Galiausiai nežinai juoktis ar verkti. Ir tokie įrašai populiarūs, daug kam patinka, daug kas skaito, komentuoja, galiausiai patys tokius pradeda rašyti.
Taip sklinda kalės infekcija.
Vaistų nėra.
Dauguma anksčiau ar vėliau savaime pagyja, tačiau padaryta žala gali būti milžiniška.
Brangiosios, būti šliundra - nėra pasiekimas. Pasileidusios bukaprotės turi tik vizualinę ir vieną praktinę paskirtį. Vizualinė paskirtis beveik visiškai neteko savo reikšmės, nes šiais laikais, jei kas nors nori paganyti akis, gali tai padaryti interneto platybėse, kur viskas prieinama ir nemokama. Tad lieka tik praktinė paskirtis, o jau tokios moterys vadinamos prostitutėmis.
Šią vaidinimo tendenciją radau tik panelių tarpe. Jau, kuris laikas neužeinu ant vyro parašyto įrašo, kuris šauktų „kiek prisigėriau, o tada tą tokią patvarkiau”. Na jei jau ta linkme pasukome - manau, kad blogas.lt tapo labai moteriška erdve. Dažnai nerandu čia sau vietos, norisi ką nors pakomentuoti, bet didžioji dalis temų man tokios svetimos ir nepažįstamos, kad tiesiog nesugalvoju kaip reaguot, tuo labiau komentuot.
Tikriausiai per daug skundžiuosi. Iš tikrųjų situacija daug geresnė nei buvo. Tuo labiau, kad radau dvi naujas autores, kurių įrašų laukiu bene kiekvieną dieną. :)

Kita tema kurią norėčiau trumpai paliesti tai - Michael Jackson. Mirė, suprantu, tačiau užteks apie jį rašyti. Labai šlykšti pasirodė spauda. Kol jis buvo gyvas visi jį vadino pedofilu, tyčiojosi iš yrančio veido ir t.t. Bet po mirties iš „kaulėto pedofilo” tapo „amžina legenda, nuostabiu žmogumi” ir t.t. Turi mirti, kad kam nors patiktum. Žinau, kad miręs žmogus neša pelną. Tuo labiau jei jis buvo garsus. Dabar visur tik spėja suktis naujai surinkti albumai, plakatai, rašomos knygos. Apsidairius atrodo, kad po jo mirties Irane nustojo vykti maištai ir žudynės, Š. Korėja apskritai kažkur dingo. Nors ir nepritariu, bet suprantu, kad daug kas įsitikinęs, kad negyvo žmogaus negalima negražiai minėti. Bet kas per daug tas nesveika. Anksčiau nė vienas iš mano pažįstamų jo nesiklausydavo, bet staiga pusė jų tapo užkietėjusiais fanais.

Ir galiausiai - pradedu abejoti ar man verta pildyti blogą. Kai pagaliau po ilgos kovos, nervinimosi ir įvairiausių bandymų išsisukinėti atsidarau wordą iškyla klausimas - ką rašyti? Variantai du: arba naują įrašą, arba tęsti apgailėtinai menką noveliūkštę kurią rašau jau galas žino kiek laiko. Naują įrašą rašyti lengviau - gali blevyzgoti kiek tik nori, apie ką tik nori ir kaip tik nori. Kai tuo metu apsakymas ar novelės tęsimas reikalauja išlaikyti stilių, kreipti dėmesį į linksnius ir t.t. Natūralu, kad būdamas toks tinginys koks esu, dažniausiai renkuosi lengvesnį variantą ( kaip šiuo atveju ). Nors ir rašau tik savo malonumui, šis užsiėmimas tapo kažkokia pareiga. Jaučiu įkyrų sąžinės graužatį jei jos išvengiu. Na, o įrašai, palyginus su į grožinę literatūrą orientuotais darbais, turi labai menką vertę. Blogo įrašas - tai kaip nuotrauka. Užfiksuotas vienas momentas. Jis buvo, jis praėjo. Dabar galvoje jau kitokios mintys, pats sau prieštarauji, o grįžti ir redaguoti neapsimoka. Daug paprasčiau rašyti naują įrašą, kurio likimas ateityje bus toks pats kaip ir praeitojo.

Tad lyg ir tiek.

P.S. VĖL pakeičiau šabloną, nes daug kas skundėsi praeitu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. Nesuptantu kaip tu gali nerasti ką komentuoti. juk niekas nedraudžia čia išsakyti savo nuomonės. NU TAI VA. Gali sakyti “tavo įrašai mėšlas, jie nieko neverti, čia visiškos blevyzgos, man atrodo, kad tu žiauriai maivais ir esi tipiškas šiuolaikinio jaunimo atstovas, plaunamas epochos bangų, bet tikiu, kad tau atrodo visiškai kitaip. Taip, aišku, yra todėl, kad tu esi siauraprotis ir nemoki vertinti objektyviai” O kai tau pradės rašyti “ko čia skaitai jei nepatinka” panaudoti visada veikiančius argumentus “žodžio laisvė!” ir “kiek žmonių tiek nuomonių”.

  2. Rašyk toliau (kad ir ką sugalvoji), o jei čia per moteriška aplinka ir šiaip daug ko pasigendi- blogr.lt ar blogger.com visada tavęs laukia

  3. Ieva:

    Pildyk blogą ir dažniau. Jei yra žmonių, kurie skaito, tai rašyk;
    Mintys taiklios, linksmos ir fainos (mano subjektyvia nuomone);
    ;)

Rašyti komentarą