BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašas Nr. 23 Nesugalvoju pavadinimo




Sakiau, kad bus ilgas.


Li ho!



Pagaliau normalus update. No bullshit. O pasakyti yra tiek
daug, kad net nežinau nuo ko pradėti. Pagrinde orientuosiuosi ir pasakosiu savo
„nuotykius“ Londono universitetuose, bet yra keletas kitų mini dalykėlių
kuriuos būtų smagu paminėti. Žodžiu, bandysiu viską susisteminti – taip bus ir
jum ir man lengviau. Tad pasiruošę? OLEI!

 

Visų pirma – 22 įrašas susilaukė fucking 61 komentaro.
Ponai, kur mano medalis? A? Oi kaip reiškėtės, vaje vaje. Kai kurie suprato,
kad viską kas ten parašyta nereikia imti už gryną pinigą ir tikėti kiekvienu
žodžiu, kiti tiesiog pasijuokė, o dar kiti pradėjo verkšlenti. „Waaah waaaah
bjork puiki waaah tu negeras waaah “. Kad ir kaip ten bebuvo galiu drąsiai
teikti, kad įrašas vykęs. Reikia daugiau tokių parėkavimų.

 

Kitas dalykas – anksčiau minėjau, kad įvyko kai kas, kas
gali pakišti koją mano bloginimo „karjerai“. Tas „kai kas“ yra tai, kad mane
priėmė rašyti straipsnius jaunimo žurnalui „Che Guevara“. Nesi apie tokį
girdėjęs? Nieko tokio – aš irgi. Taip yra todėl, kad jį pradės leisti, berods,
nuo rugsėjo pirmos. Neįsivaizduoju kas ir kuo jiems per galvutes užvožė, kad
jiems pasirodė, kad mane priimti yra gera mintis, bet džiaugiuosi. Iki šiol
sekasi viskas lyg ir gerai, na o kaip bus toliau – žiūrėsim.

O dabar pakalbėkime apie mano „intensyvų“ mokymąsi UCL‘e ir
Oxforde. Deja, atsiprašau, bet nuotraukų nebus, mat mano hardas taip susikalė,
kad buvo galima išsaugoti tik keletą .doc failų.

KELIONĖ

Pirmyn ir atgal skridom nuostabiomis „FlyLal“ oro linijomis.
Visur lėktuve ir ant pačio lėktuvo gražiai parašyta „Lithuanian Airlines“.
Skrydis į priekį buvo dar visai dzin, mat visą skrydį pramiegojau, bet atgal…
Atsisėdau – vietos kojoms nėra. Tenka jas riesti, kelti kelius ir atsiremti į
priešais esančią kėdę. Pro kolonėles prakalba dėdė pilotas, kažką pamurma ir
palinki nenukristi.  Šalimais sėdinti
anglė nusitvėrusi „Flylal Menu“ plyšta juoku ir man pirštu rodo, kur brangūs
menu sudarytojai padarė anglų kalbos klaidas. O jų tikrai pakanka. Vargšelė jau
dusti pradeda. „Oh for God‘s
sake! They can‘t spell „potatoes“right!“
klykia ji, o man gėda dėl mūsų
airlines. Galiausiai stiuardesės pradeda pardavinėti maistą ( o ko tikėjotės?
Nemokamo maisto? Nemokamos bandelės? Bent vandens? ). Pakratęs kišenes
paaiškėja, kad neturiu tų prakeiktų dvylikos litų ir neišgaliu nusipirkti net
sušiktą sumuštinį. Galiausiai apsidžiaugiu kai menu pabaigoje radau „We akcept
( prisiekiu taip buvo parašyta ) USD, EU and GBP“, išsitraukiu dvidešimt svarų
ir mojuoju stiuardesei. Ta pagriebia pinigus ir sako:

„Uh, kokia šiandien svaro valiuta? Tarkim vienas prie penkių
litų. Tai grąža bus…“,- ir pradeda mintinai skaičiuoti. NU PIZDEC.

„Tiek tos.“,- pasakiau ir atsėmiau pinigus.

Kitas žingsnis – bandyti užmigti. Mp3 ausyse, pats krypstu
tai į kairę, tai į dešinę bandydamas rasti patogią pozą. Taip beieškodamas ir
užmiegu. Knarkiam, knarkiam ir tik BAM iš niekur nieko kažkas „pabarbena“ man
per petį. O gi ta pati stiuardesė spokso į mane kažko labai pikta. „Nenoriu aš
to sumuštinio“- noriu sakyti, bet nespėju.

- Šitą
junk,- sako rodydama pirštu į mp3,- ir diržą prisisek, nes jau užknisai. – ir
nueina.

Šalia
sėdėjusi
anglė, nors ir nieko nesuprato, vėl springsta iš juoko.

Galiausiai nusileidžiam ir pro kolonėles pasigirsta
moteriškas balsas:

-         
We thank for you for use our service. – sako.

Šiuo metu mano bendrakeleivė jau nebesijuokia. Ji nebegyva.
Mirties priežastis – FlyLal.





















MOKSLAI, GYVENIMAS

Patys mokslai buvo, kad ir kaip keistai tai skambėtų, pats
įdomiausias ir maloniausias dalykas per visą kelionę. Kiekvieną dieną visi
labiausiai laukė ne išvykų ar vakaro pramogų, bet būtent pamokų. „Oho, tai gal
visa kita buvo totalus šūdas?“ klausiat. Ne, viskas buvo puiku, bet pamokos
buvo zjbs. Ir už viską reikia sakyti ačiū mokytojams Maia ir Nic. Maia – jauna,
gana simpatiška, labai didelė pamaiva. Jos pamokos kaip koks stand-up show, tik
žiūrėk neapsimyšk iš juoko.  Prisimenu
vienoje pamokoje surašė visų moksleivių tautybes ir klausinėjo kas ką žino apie
tą valstybę. Pirmoji auka – Rusija. Iškarto atsirado du punktai – šaltos žiemos
ir vodka. Aš kaip nežinantis kada geriausia patylėti, įsiaudrinęs riktelėjau
„RADIATION!“. Vaje, vaje kaip rusai pašėlo.

„No. No radiation here. And no vodka… Okey we drink vodka,
but our metro is better than London‘s!“.



Apie Lietuvą visi žinojo tik tiek, kad ji esti kažkur netoli
Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos (?) ir Bulgarijos ( ???). Dar vienas
mokslinčius labai užtikrintai teigė, kad Lietuva – sala. Net nuostabu kiek daug
naujo sužinojau apie savo gimtinę.

 

 

Nic‘o pamokos jau rimtesnis dalykas. Juokų mažai, darbo
daug. Tiesa tas darbas kažkaip neprailgdavo, tad pamokos nebūdavo skausmas
subinėje. Kai pagalvoju, tai Nic‘as per savo pamokas mus pamokė tikro angliško
slengo ir kaip, kur ir už kiek galima pasėdėti pub‘uose neturint aštuoniolikos.

Gyvenom milžiniškame viešbutyje, kuris nors prabanga tikrai
nedvelkė – skųstis negaliu. Vienintelis dalykas, kuris mane labai erzino yra
tai, kad visos kriauklės turi du kranus. Karštas ir šaltas. O kaip gauti šiltą?
Užkimšk kriauklę, paleisk karštą, po kurio laiko jį užsuk ir leisk tekėti
šaltam.

TAUTYBĖS

Per dvi savaites teko pabendrauti su žmonėmis tiek iš
tolimos šiaurės, tiek iš dar tolimesnių pietų ir tenka pastebėti, kad kartas
kvailokai skambantys stereotipai atsirado ne be reikalo. Apie keletą įdomesnių
tautybių:

FUCKIN RUSAI

Vienintelė tauta iš visų, kuri sugebėjo užknistis
absoliučiai visus. Pasirodo ne aš vienas jų nekenčiu. Visi jų nekenčia. Visa
Europa. Ir tam yra svari priežastis. Kokia? Tuo, kad jie laukiniai. Kaip koks
evoliucijos defektas. Nepilnai išsivysčiusi rūšis. Viską daužo, viską griauna,
visada girti, visada mušasi, visada lenda prie kitų, visada suknisti debilai.
Su jais daug nuotykių buvo. Vien tai, kad jie kiekvieną naktį įjungdavo gaisro signalizaciją,
taip prikeliant visą viešbutį ir priverčiant visus išėjus į lauką ten šalti
valandą. Vien tai, kad jie visada versdavo kaltę ant Lietuvių, mat mes – ubagai
ir tik signalizacijas mokam įjungti. Vien tai, kad veržėsi pas itales į
kambarį, kai tos ramiai miegojo. Vien tai, kad iš parduotuvių nuknisinėjo
daiktus. Vien tai, kad iš universiteto nuknisinėjo daiktus ( baisiai juokingai
atrodė, kaip toks ruskis pavogė beisbolo lazdą, o kai universiteto
apsaugininkas paklausė iš kur jis tą lazdą gavo tas atsakė „I bought this for
my mother“ pačiu rusiškiausiu akcentu). Vien tai, kaip vienas girtas rusas
pasiuto koridoriuje, kur gyvenome mes, pradėjo laužti duris ir mosikuoti peiliu.
Vien tai, kad permetinėjo visus ir viską ( apie tai vėliau ), manau yra gana
svari priežastis juos vadinti DEBILAIS. Bahūrai – visiški idiotai, prasilakę
*******, banditai kažkokie. Mergos – kūrvos. Kitokio žodžio nėra. Šliundros,
kekšės. Kitaip neapibūdinsi.

LE PRANCŪZPALAIKIAI

Visi prancūzai man pasirodė labai įsijautę į savo „Le pays
d‘amore“ . Visi tik ir skuba maivytis, bučiuotis ir kitaip grabinėtis. Nors
savo prancūzų kalbos žinias galėjau truputėlį pralavint, mat jie su anglų kalba
juodai susipykę. Tiesa su tokiomis žiniomis pokalbiai menkoki išeidavo:

-         
Salut.

-         
Ooh bonjour Hapolas ( mat tie varliaėdžiai
nemoka tarti „R“ ) ! Comment ca va?

-         
Tres bien. Et tu?

-         
Eh…

-         
Quel est mauvais ?

-         
Je suis fatigue parce que Valentina le bla le
bla le bla ir taip toliau.

Tada man belikdavo žiūrėti į ją, linksėti ir retsykiais
išskleisti ilgą „Aaa“ ar „Hmm“. Tada po geros valandos kažkokių le nesąmonių
pašnekovė sustoja, atsidūsta ir sako:

-         
Merci Hapolas,- ir išeina.

Taip pat iš pradžių buvo labai keistas jų pasisveikinimas.
Kiekvieną rytą susitikus kokią prancūzę jos pasisveikina ir du kartus pabučiuoja.
Heh, nieko nesiskundžiu mat prancūzės visai hawt. Be to vėliau paaiškėjo, kad
visi gyvenantys pietuose taip sveikinasi. Nors prancūzai ne tokie jau
pietiečiai, bet šį kartą jiems atleisime.

Yra vienas prancūzpalaikis kuriam norėčiau skirti nemažai
dėmesio. Ponios ir ponai… Susipažinkite su Florianu. Pa pa paaam. Jis
prancūzas. Tadada daaaaam.

Yra tik viena, labai trumpa istorija susijusi su šiuo
tipiniu, liesu, cigaretės iš rankų nepaleidžiančiu  prancūzu. Pabandysiu šią istoriją pagražinti savo
paties iliustracijomis, tad stipriai laikykitės.

~~~SKRAJOJANČIO
FLORIANO LEGENDA~~~

Seniai, seniai gyveno prancūzas vardu Florianas. Jis
raginamas tėvų ir draugų išvyko į tarptautines Anglų kalbos studijas Londone.
Tačiau neapsirikite, Florianas domėjosi ne tik anglų kalba. Jis norėjo mokėti
kuo daugiau žodžių įvairiomis kitomis kalbomis. Tad sėdėdavo Florianas
rūkomajame ir klausydavosi kaip kalba kitataučiai, tikėdamasis išgirsti kokį
svetimą žodelį ir išsaugoti jį savo svetimų žodžių saugykloje.

Kartą pro jį ėjo vienas rusas. Tas rusas kažką šaukė savo
draugams.



Florianas jo įdėmiai klausė, tačiau iš visos šitos žodžių
raizgalynės jis išgirdo tik vieną žodį. Žodį „sūka“.



Tačiau to žodžio užteko. Florianas labai apsidžiaugė.
„Pagaliau aš žinosiu vieną rusiška žodį!” – galvojo jis . Tada jis iškėlė abejas rankas ir sušuko tą
žodį iš visų savo jėgų ir meilės.



 

Bėda ta, kad Florianas nežinojo šio žodžio reikšmės. O dar
didesnė bėda buvo tai, kad Rusai ją puikiai žinojo. Laimingąjį Florianą išgirdo
ruskis.



Tai rusui labai nepatiko. Jis priėjo prie vargšo Floriano ir
pagriebė jį už liemens. Tada greitu mostu jį iškėlė aukštai, aukštai į dangų,
kur skrajojo paukščiai ir skraidžiojo lėktuvai.



 

Tada piktasis rusas PERMETĖ vargšą Florianą. Šis skriejo per
orą, kaip koks lakūnas. Visi žiūrėjo aukštai į dangų ir stebėjosi. Kas tai? Ar
tai paukštis? Ar lėktuvas? Ne. Tai Skrajojantis Florianas. Tačiau šis skrydis
truko neilgai. Po minutės ar dviejų Florianas atsidūrė ant žemės ir… dingo.
Nuo to laiko jo niekas nebematė. Žmonės sako, kad naktimis, per pilnatį vis dar
gali išvysti Florianą bandantį skraidyti, tačiau jam vis nepasiseka. Štai tokia
yra Skrajojančio Floriano legenda.

Na užteks. Buvo dar daug, daug visko, tačiau jau pavargau rašyti.
Galbūt kitą kartą. :]

Gal paminėsiu tik Itales su kuriomis iki dabar palaikau
ryšį.

Na gal dar kitaičius. Keisti žmonės. Labai
draugiški, bet LABAI keisti. Viena kartą priėjo prie manęs ir sako:

-         
You smell nice. Can I take a picture?

Buvo smagu išgirsti ką nors nauja be tipinių „OOOOO YOU SO
BIG!!!“.

Okey, baigiu.

Rodyk draugams

Komentarai (14)

  1. Goda:

    "Che Guevara" ?!?!?!? ką jie sau galvoja ? :D

  2. Man patiko "SKRAJOJANČIO FLORIANO LEGENDA" ir šiaip verkiau. Nu žinau, kad nereikėjo, bet ką jau padarysi.

  3. Vargšai rusiukai ir varliaėdžiai prancūziukai turbūt šiuo metu žagsi.
    Ir vargšai lietuviai, užsieniečių manymu, gyvenantys nežinia kokioje salelėje.
    Taip pat vargšas Florianas, nukentėjęs nuo tų nesveikų rusų.
    Vienintelis "padaras", kuriam nejaučiu gailesčio, yra straipsnio autorius. ;]

  4. pacanas:

    ačiū, kad prisimeni ir mus, tuos žmones, kuriems nelabai išeina skaityti, (ačiū mamyte, kad rašai už mane) man patiko tavo piešinėliai, jie labai meniški, čia su pieštuku ar su guašu?

  5. Okt:

    Hrr, rusai. Nuoširdžiai jų nekenčiu. O labiausiai Putino. Mužikų tauta.
    (Išskyrus nemažai talentingų rašytojų ir kompozitorių ).
    Smagi Floriano istorija :DD

  6. Okt:

    Beje, labai nujaučiu, kad pacanas yra sanamokranas. ;D

  7. pacanas:

    aj jo, mus visi maiso, bet man, kaip NAUJOKUJ sito puslapio noretusi paklausit : what the fuck is "sanamokranas"? Thats not even a WORD!!!! kas zino, gal kur nors ukrainoj turiu broli dvyni , kuri nuo manes atskyre siaubingas likimas ir girtuokle motina?! :O gal as IVAIKINTAS?!!!!! greiciau pasakokit chebra!

  8. Goda:

    :D nee šitas geresnis nei sanamokranas!!!! GALI.. GALI MAN PASIRAŠYT ANT KRŪTINĖS?!??!

  9. Fuuu…Rusai .Nesuprantu visi stik vapsi po nosim vis stereotipai reklamos auka bet kad rusai rimtai tokie -visos mergos kurvos arba respo žiurkės visi bernai kažkokie botai ir tokie chronei xD

  10. Okey, įrašas tikrai išėjo ilgas.
    +1
    Pralinksmino dalis apie Lietuvą. Kitos irgi neblogos :)

  11. kerlon:

    -1

    pasli vi vse na*ui :D

  12. Emilis:

    ir iš kur tiek ironijos, iš kur tiek žiaurumo:D kopūstuose gal rado ŽIEMĄ:DD

    LOL.
    permečiau akim ir tu man priminei vieną mano klasiokią:D

    o jau su tais nuotykiais lėktuve tai vapšė :D negi ten rimtai TAIP žiauriai?:DD trūksta žodžių then.

    aš pamenu kai nusipirkau kakavos ir keksą lėktuve, kainavo virš dešimt litų ir nesuvalgiau:D net neatsimenu ką padariau. bet buvo labai gaila:DD

    +1

  13. Anonimas:

    wow! tik dabar atradau si blogo sedevra! Nerealu, nerealu, Hapolai, kad aprasei Londone praleista laika ;] buvo ziauriai smagu prisiminti Skrajojanti Floriana ir visus kitus personazus.. isverciau italems ;] tik galetum daugiau demesio skirt butent joms ir lietuviams ;DD anyway, turi talenta!

  14. Anonimas:

    kas cia per gaidziuks nuotraukoje bl

Rašyti komentarą