BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apžvalga

Laba,

Nagi, nagi ir vėl įrašas. Būtų jų buvę daugiau, nes, jei atvirai, būdamas piktas ir užsispyręs dėdė neįdėjau kokių trijų įrašų, nors jie ir parašyti. Kodėl? Todėl, kad nenoriu. Huhah!

Šiaip turiu aš tokią didelę ydą, kuri tikriausiai išsivystė nuo per didelio gauto dėmesio, per didelių ambicijų, netikroviško realybės suvokimo, kurį įtakojo praktiškai viskas, išskyrus mane patį, ir dėl to, kad devyniolika metų teko praleisti su pačiu didžiausiu nevykėliu, kurį esu kada pažinęs t.y. savimi. Ta yda yra tokia, kad turiu polinkį galvoti. Ne, negiriu čia savęs, nes galvoti galima apie pačius nereikšmingiausius dalykus, galvoti galima klaidingai, kaip ir yra mano atveju. Ir nieko padaryti negaliu.

Ir tuo labiau, kad dabar jau beveik žiema. Ta tyla, ramybė tokia, tik prisideda prie visko. Ir dabar galvoju vėl gi ne per optimistiškiausiai.

O galvoju, kad pasaulis sutvertas tam, kad būtų sunkesnis žmonėms. Galbūt mums čia ne vieta, nes kiek pastarąjį kartą žiūrėjau, niekas mūsų čia nemėgsta, niekas ir nekvietė. Bet atėjom. Ir atrodo, kad dabar stengiamasi mus išprašyt iš tokio kieto vakarėlio, kaip gyvenimas.
Ką tu čia dabar kliedi, Rapce?

O gi pažiūrim kokią situaciją dabar turim.

1) Žmogus, kaip ir visi ( o gal tik daugelis? ) gyvūnai turi instinktus. Tai toks nuostabus dalykas, kuriuo kiekvienas galime didžiuotis. Tačiau problema ta, kad visos „geros visuomenės”, „gero individo” idėjos yra paremtos taisyklėmis nustatytoms PRIEŠ tuos mūsų instinktus. Tu turi natūralų potraukį, tačiau taisyklės tau neleidžia jam atsiduoti. Tai tas pats, kas iš bado mirštančiam žmogui prieš nosį padėti gražiai ant laužo apkepintus šašlykus (mmm šašlykai) ir liepti jam nevalgyti. Liepti jam uostyti, čiupinėti, bet nevalgyti. Ir jei atsikas, bus ragai. Nubaust reiks. Ir nieko čia jau nepadarysi, juk tikrai negalime žudyti kito kovojant dėl savo naudos, mylėtis bet kur, su bet kuo ir bet kada. Ar gi nepanašu, kad gamta iš mūsų tiesiog išsipisinėja? Ir taip, taip visa tai praeityje mums leido išgyventi. Tačiau, kam tada suteikti galimybę sukurti tokį pasaulį, kur žmogus nuolat turėtų kovoti prieš savo natūraliąją prigimtį?

2) Kiekvienas mūsų esame nubausti gebėjimu įsivaizduoti, fantazuoti ir t.t. Ar gi nežiauru? Kai gali, bet kada, be didesnio vargo įsivaizduoti amžiną gėrį, tobulą meilę, tikrą laimę, pačius nuostabiausius dalykus, ir tuo pačiu metu esi užstrigęs dėsniais ir taisyklėmis suvaržytoje realybėje. Būna kartais užsisvajoji ir prapuoli savo tobuloje pasaulio vizijoje. Kur tavo nosis nėra plati/plona/kreiva, kur ant žando nėra jokio spuogo, plaukai neslenka, kur tavo balsas išgauna gražiausias gaidas, kur esi apsuptas tave gerbiančių ir mylinčių žmonių būryje, kur tavo pastangos įvertinamos, o nusibrėžti tikslai yra pasiekiami. Ir tada tik OPA, tuc tuc tuc, ir vuala, visa tai buvo netikra. Dabar esi realybėje. Tavo nosis iš tikrųjų yra plati/plona/kreiva, taip tas spuogas tau ant žando labai ryškus ir nepanašu, kad jis greitai dings Taip čia yra blogų žmonių, taip šiandien būsi išvadintas pyderu ir dalbajobu, taip, kas nors tau šiandien bandys, ermm, pašikt po kojomis. Ne nesi laimingas, taip, tu to ir to nemoki, tas ir tas nesiseka. Ir nesvarbu, kad stengies. Gal tiesiog nelemta? Taip yra už tave gražesnių, protingesnių, malonesnių žmonių. Šūdas!

Ar gi sąžininga? Dabar pro langą pažiūrėjus - apsiniaukę, šlapia, purvina, matau bio tualetą dešiniau, va dar elgeta krausto konteinerius. Šalta, labai labai šalta. Todėl ir žiurime filmus, skaitome knygas, klausomės muzikos. Darom viską, kad tik pabėgtume nuo realybės. Jei dar čia yra tokių, kurie to nežino, tai aš netikiu į Dievą. Bet jei jis yra - tai aš nesužavėtas. Tai yra tobulos būtybės tobulas kūrinys? Rimtai? Tikrai įspūdžio jokio mano nedaro. Duok man, leisk, pataisysiu. Padarysiu, kad visi mylėtų vienas kitą, išplėsiu grožio sampratą, padarysiu, kad maistas ir vanduo nebūtų privalomi, sustabdysiu marus, badus, karus ir t.t. Ir visi laimingi. Kas nors skundžias?

Rapce, negi tu toks susireikšminęs, kad manai, kad galėtum sukurti pasaulį, geresnį nei sukūrė taip visų mylimas mokslinės fantastikos knygos veikėjas- Dzievulis, jei tik turėtum galimybę? Taip. Bet jei padarytum taip, kaip sakei - tai žmonės neturėtų pasirinkimo! Kaip tai neturėtų? Vėl gi - instinktai. Aš instinktyviai žinau, kad man reikia valgyt, kad noriu valgyt. Bet aš galiu ir nevalgyt, jei tik to užsimanysiu. Padaryčiau taip, kad visi instinktyviai mylėtų vienas kitą. Ar gi aš ne geras?
Bet, Rapce, tu aklas idiote, pagalvok, juk pasaulis ir yra nuostabus - viskas sudaryta iš molekulių, tie iš atomų, kokia smulkiausia gyvybė rezgasi visur. Ir kaip gi visata? Žiūri į žvaigždes - kiek kvapą gniaužiančių dalykų ir galimybių. Ir tuo labiau, prisimink, kad jei nors centimetru žemė būtų toliau nuo saulės - žmonijos nebūtų.

Oi, oi, kur gi man pradėti? Na taip, žmonijos tikriausiai nebūtų, bet sakyti ir manyti, kad visa tai yra sukurta mums ir dėl mūsų - kvaila. Tai MES prisitaikėme, o ne pasaulis prisitaikė prie mūsų. Tuo labiau, kad mūsų ateitis - visiškas išnykimas. Visata plečiasi, viskas tolsta. Mums pizdec, anksčiau ar vėliau. O dėl tų grožybių - tai aš asmeniškai to nematau. Nematau kaip dalinasi ląstelės ir kaip elektronai skrieja aplink branduolius. Matau žvaigždes, bet žinau, kad niekad jų nepasieksiu, skaičiau apie planetas, juodąsias skyles, galiausiai kitas dimensijas - tačiau visa tai man neprieinama. To nėra mano gyvenime.

3) Ar gi nepanašu kartais, kad viskas nusistatę prieš tave? Bandysi atrodyti rimtu, atsitiks kas nors, kad apsikvailinsi. Rodysi, kad esi įsižeidęs - susimausi. Klausai geros muzikos, įsijautei, patenkintas eini. Atsitrenkti į kitą žmogų, pravažiuojanti mašina tave aptaško, išsikrauna grotuvas ir t.t. Kažko labai trokšti, atrodo atiduosi viską dėl to, ar jos, ar jo, bet nope kažkas kitas visa tai pasiglemžia. Atrodo nuoširdžiai linki kažko gero, gaunasi atvirkščiai.

Bet taip jau yra, vis tiek stumiamės į priekį, tam, kad viskas turėtų kažkokią prasmę. Kartais jaučiu komfortą žinodamas, kad kad ir ką padaryčiau, kad ir ką pasiekčiau - tai, viso pasaulio mastu, bus nereikšminga.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. O kai kurie žmonės itin klauso savo pačių primityviausių instinktų - pavyzdžiui “Kitokį sugraužk, o jei neišeina, tai apkulk ir išvaryk, kad nenorėtų grįžti”, žinoma transformuodami jį ir apdėliodami gražiais religijos ar moralės cukriniais torto papuošimais :D (+1)

  2. Monika:

    pritariu Enorcai:) ir be to, ne gamta neleidžia naudotis savo instinktais, o pati žmonija susikūrė sau tokias taisykles. taip, kad vienintelis elementas, kuris nenori, kad žmogus (tas normalus, o ne tas bejausmis visa ko naikintojas) čia būtų, tai yra sistemų kūrėjai ir iš dalies mes patys.
    o antra… gali sukurti atominę bombą ir ja pagrasinti - tada tai tikrai bus reikšminga viso pasaulio mastu:)

  3. Ieva:

    Aš visiškai nesupratau tų minčių apie instinktus ir pan. Nu, suvokiu ką nori pasakyt, bet kodėl jautiesi suvaržytas ar kankinamas? :DD
    Mano galva, visi troškimai gali būti patenkinti, tik reikia atskirti juos nuo įnoriu. Pvz. noriu sverti 40kg ir būt modeliu/noriu valgyt, valgyt kasdien ir po daug, daug saldumynų ir etc. - tokiu atveju atsirenki kas yra tavo norai, poreikiai ir ko trokšti. Tas pats ir su įgimtaisais norais. Jei norm susimąstytum ko tu negali daryti dėl kt požiūrio į tave, kažkokų savo baimių, etc. ir kas yra neleidžiama tik įstatymo - galima labai nustebti dėl to, jog pats sau kažko neleidi ir nenori to daryti dėl savo paties apsisprendimo.
    Netikiu, kad jau taip visi kankinasi dėl to, jog negali užmušt savo tėvo, sesers, meilužio, etc. Tiesiog daug kam patinka kalbėt apie tai, kokie jie nepatenkinti, kad reikia taikstytis su įstatymais. Nenori - nesitaikstyk. Keliauk į mišką ir gyvenk :DD. Bet manau, kad nori…

Rašyti komentarą